Istorija Spausdinti El. paštas
Istorija

Istorija

 

Trumpai apie mus


1977 m. rugsėjo 1d. – pirma diena Ukmergės 5-oje vidurinėje mokykloje, kurioje mokėsi 1205 mokiniai, o juos mokė 47 mokytojai.

1990 – mokykloje pradėta dėstyti sustiprinta lietuvių kalba.

1992 – mokykloje pradėta dėstyti sustiprinta anglų kalba.

2000 – mokyklai suteiktas Ukmergės Dukstynos vidurinės mokyklos vardas

2001 – mokykla reorganizuota į Dukstynos pagrindinę mokyklą.

2004 – mokykla renovuota.

2010–2011 –  vieneriems metams prijungiamas Rečionių pradinio ugdymo skyrius.



Pedagogų mintys švenčiant 25-ąjį mokyklos gimtadienį

 

(„Gimtoji žemė“, 2002-11-23)


1977 metų vasara. Nerimas širdyje, ar spės statybininkai iki rugsėjo pirmosios užbaigti darbus. Sudarinėjami ir tikslinami mikrorajone gyvenančių mokinių sąrašai, komplektuojamas pedagogų kolektyvas.

Rajoniniame laikraštyje paskelbiama, kad Dukstynos mikrorajone gyvenantiems mokiniams rugsėjo pirmosios šventė vyks antroje  vidurinėje mokykloje (dabar Smetonos gimnazijoje). Čia antroje pamainoje laikinai turės dirbti ir 5 – osios vidurinės mokyklos mokiniai ir mokytojai. Ten vyksta ir pirmasis pedagogų tarybos posėdis.

Paskutinės rugpjūčio mėnesio dienos. Į naująja mokyklą atveža didelį būrį kareivėlių. Jie tvarko mokyklos aplinką, klases, koridorius ir kitas patalpas. Dirba visą naktį. Baigti paskutinieji darbai. Sužinome puikią naujieną: rugsėjo pirmąją švęsime naujoje mokykloje.

Išaušo nepaprastai gražus 1977-ųjų metų rugsėjo pirmosios rytas. Mokiniai ir jų tėveliai būriais traukia į 2-ąją vidurinę mokyklą. Klasių mokiniai išrikiuojami aikštėje. Pagaliau paskelbiama piki žinia: visi keliausime į 5 –ąją vidurinę mokyklą, kur statybininkai perduos raktus naujiesiems šeimininkams.

Ilga mokinių, mokytojų, tėvelių kolona pajuda mokyklos link. Kalbos, linkėjimai, padėkos žodžiai. Nepaprastai šilta, pavargę mažieji mokinukai, bet visų akyse spindi džiaugsmas – mes pirmieji mokysimės tokioje gražioje ir erdvioje mokykloje.

Tuomet mokykloje buvo sukomplektuotos devynios pradinukų klasės. Mažuosius mokė mokytojos: Lilija Bagdišankienė, Vlada Medžiolytė, Vlada Bakūnienė, Danguolė Kazlauskienė, Genovaitė Zabulienė, Stasė Danutė Bieliakienė, Joana Vėgelienė, Joana Atkočiūnienė ir Aldona Surgautienė.

Stasė Danutė Bieliakienė

 Dukstynos mokyklos pradinių klasių mokytoja metodininkė.


„Gyvenimas, sakoma, - ne tos dienos, kurios praėjo, o tos, kurias atsimeni. Ir kaip tas žmogus, išsiruošęs į svečią šalį, pasiimdavo gimtosios žemės saują, taip mes, mokytojai, prisiminimų erdvėje matome visą savo pedagoginį kelią, kurio dalį sudaro ir 5-oji vidurinė (dabar Dukstynos pagrindinė) mokykla.
Čia išdirbau nuo mokyklos įkūrimo iki 1990-ųjų – penkiolika metų. Neteisi būčiau, jei sakyčiau, kad šie metai nugrimzdo praeitin. Jaučiu mokyklą, jaučiu dienas, davusias pedagoginės veiklos brandą, nes tie metai – tai šimtai kasdienybės valandų ir džiaugsmo akimirkų, atradimų troškimas ir atkaklus darbas kuriant mokyklą, įrengiant kabinetus.
Čia, šioje mokykloje, man apie 28000 kartų tilindžiavo skambutis. Čia vedžiau apie 14000 pamokų, ištaisiau per 12000 rašinių. Tai, žinoma, skaičiai. Bet ne tik jie. Rašiniuose skaičiau bręstančio jaunuolio dvasinį pasaulį, prabilusią apie norą tapti gimtosios kalbos mokytomis širdį, išmintį, skaičiavau klaidas ir nesitikėjau, kad atsiras palūžtančių šių dienų sūkuryje.
Džiaugiuosi, kad šioje mokykloje sulaukėm Atgimimo. Tada buvome kupini vilties nešti Gerumo saulę, kuri nutviekstų visų mūsų Gyvenimo langus. Į Atgimimą ėjome iš lėto, vo tas mažytis grūdelis, puoselėjantis tautiškumą, tarsi gležną lapelį saugojamą nuo svetimų vėjų.Be pykčio. Be pagiežos. Be kitų niekinimo.
Džiaugiuosi, kad šioje mokykloje teko dirbti su reikliais, pasitikinčiais pedagogais ir suprantančius juos gerb. direktoriumi Vladu Amankavičiumi, pavaduotoju Antanu Šleikumi.
Ir jeigu būtų galima sugrįžti atgal, į nieką kitą nekeisčiau pedagoginio darbo, kurį iki šiol tebenešioju širdy.“

Ona Matakanskienė, buvusi lietuvių kalbos mokytoja metodininkė

 

Mokinių mintys švenčiant 25-ąjį mokyklos gimtadienį

 

(„Gimtoji žemė“, 2002-11-23)

 

“Dukstynos pagrindinė mokykla yra arčiausiai mano namų. Į ją leido visus mano draugus, mano mamos draugių vaikus, todėl ir mane atvedė į šią mokyklą.
Mokykloje lankau papildomas vokiečių kalbos pamokas, nes gerai moku vokiečių kalbą ir noriu išmokti dar daugiau. Lankau informatikos būrelį.
Dabar, kada pažįstu kiekvieną šios mokyklos kampelį, kartais susimąstau, kokia ji bus po keliolikos metų. Žinoma, ji pasikeis, galbūt bus pakeistos vienos kitos durys.

"Į Dukstynos mokyklą atėjau į penktąją klasę, baigusi „Varpelio“ mokyklėlę. Pakliuvau į labai gerą kolektyvą, visi vaikai draugiški. Auklėtoja taip pat labai gera ir supratinga. Savo klasėje aš jaučiuosi kaip namuose, nebijau pasakyti savo nuomonės, gera bendrauti su draugais. Manau, kad Dukstynos mokykla visuomet išliks tokia pat darbšti ir šviesi.“

Kristė, 7c klasė.

"Į Dukstynos mokyklą atėjau į penktąją klasę, baigusi „Varpelio“ mokyklėlę. Pakliuvau į labai gerą kolektyvą, visi vaikai draugiški. Auklėtoja taip pat labai gera ir supratinga. Savo klasėje aš jaučiuosi kaip namuose, nebijau pasakyti savo nuomonės, gera bendrauti su draugais“

Ingrida, 7d. klasė

„Man labiausiai patinka Mokytojų diena. Tą dieną mokytojai būna labai linksmi ir neužduoda daug namų darbų. Aš niekada nekeisčiau šios mokyklos ir mokytojų, bet, deja, mūsų mokykla tik pagrindinė, todėl išeiti iš jos bus labai liūdna.

Inga, 7b klasė

„Mokykloje švenčių būna daug ir įdomių, ir įvairių, bet įdomiausia – Pirmūnų šventė“.

Žydrūnė, 8d klasė

„Įsimintini Mamyčių šventės renginiai. Ypač mūsų pačių siūtų drabužių demonstravimas...“

Edita, 8d klasė